Curriculum vitae

Visi nori žinoti, kur, kaip ir kada aš gimiau.Aišku, tai jokia paslaptis.

Bandysiu prisiminti.

Karas jau buvo pasibaigęs, nes arti nebedundėjo patrankos.O kito vis nebuvo ir nebuvo.Tik šaltasis.

Toks pan Kazimiež mūsų miestelyje rytais išeidavo savo reikalu už tvaro, ir jei jo tiesius nebekrisdavo iš nagų, vadinasi, pasaulyje jau buvo tylu.Kanuolės nebedundėjo, žemė nedrebėjo.Hm, pagal tiesiaus spalvą jis moterims dar išpranašaudavo ir orų prognozę.Tiksliai, kaip ir dabar.Gelžgaliai po dangų tada nelakstė, savo šaltomis, blausiomis akimis nesekė nei mūsų, nei orų, nei telefonų skambučių, žmonės tenkinosi paprastomis, tūkstantmečių patvirtintomis žiniomis.

Valinsko kultūros dar nebuvo.Buvo Stalino, paskui Brežnevo kultūra.

Nebuvo ir šokių dešimtuko, niekas negirdėjo apie kelią į žvaigždes, nes jos švietė tik danguje ir šventuose paveiksluose.Šviesuliai kabojo ten, kur jiems nurodė Viešpats, žvaigždės, mėnuliai ir saulės nei kilo, nei krito, todėl žemėje nebuvo tokio baisaus dvasinio dvoko.Krentančių žvaizdikių.

Kiaulėms į nosis verdavo tokias vielas, kad neišknistų tvarto pamatų, dabar tuos pačius įnagius žmonės veria į savo nosis, ausis, bambas ir dar žemiau esančius padargus.

Kas galėjo pagalvoti, kad ateis tokie maloniai modernūs laikai!..

Tiesa, Valinsko kultūros požymių jau buvo: ak, kaimo vakarėliuose bernai taip įsukdavo suprakaitavusias geltonkases, taip įsiaistrindavo, jog abu nugriūdavo, susipindavo į kamuolį kaip katinai rūtų darželyje, sijonai ant galvos, spiegimas su atodūsiais ir t.t.Ak, ak.

Baisiausi blevyzgininkai, išgėrę butelikę uždainuodavo žiaurią dainą:

Buvo šviesi mėnesiena, susipynė katės,

O kas toliau atsitiko, susipraskit patys…

Baisus nešvankumas, ne toks, kaip dabar.O mes dar stebimės- iš kur, kodėl, kaip?

Juk iš ten, iš garbingos praeities nacionalinės pornografijos užuomazgos.

Sakyčiau, mano jaunystės laikais gimdavo jautresni žmonės, nes buvo pradedami su įsijautimu, aistra, o ne mechaniškai, kaip dabar.

Marijos žemėje, lojo žemakilmiai kaimo šuniokai, net pan Kazimiež barometras už tvarto nepranašavo būsimo trigalvio Liūto riaumojimo.

Vienas toks dainininkas padainavo ariją iš operos „Romeo ir Džuljeta”:

Net povesti pečalneje na svete,

Čem povest o centralnom komitete.

Padainavo ir išvyko 25 metams meškų melžti.

O kaip dabar?

Dabar kiek nori, netgi šimtąkart bjauriau gali keiktis, dainuoti apie seimą, partijas, komitetus – nei kas girdi, nei kas klausosi.Tik patys savęs klauso ir save tenkina, kaip kokie vibratoriai.

Gali protingai, gali durnai šnekėti – vienas ir tas pats.Geriau durnai, daugiau balsų gausi.Taip ir daro paksai su uspaskiais.

O kokie rinkimai būdavo mano jaunystės metais….Laukdavai kaip Velykų, nes žinojai, kad duos kilogramą apelsinų, sausos dešros, žirnelių ir majonezo.Niekas nedalijo veltui degtukų ir cukraus iš lėktuvo, kaip Paksas arba ledų, arbatos „v prikusku” kaip Uspaskis.Vieningai atiduodavome visus sukauptus balsus tam, kam liepė.

Užtat buvo ramu – jokio seimo, jokių partijų.Ir apie maximas, rubikonus, niekas nė sapnuote nesapnavo.

Gimiau šalyje, kur buvo daug lietuvių, nes tada niekas jų neišleido į jokios anglijas ar airijas.Tik į bulgarijas.

Viešpats iš pradžių matė, koks didelis buvo žmonių nedorumas žemėje. Jis liepė Nojui sukalti didelį laivą ir tarė: „Nušluosiu nuo žemės veido žmones, kuriuos sukūriau, – žmones drauge su gyvuliais, ropliais ir padangių paukščiais, – nes gailiuosi juos padaręs”.

Bet Nojus rado malonę Dievo akyse.

Nieko žemėje neliko, tik Nojus su trimis sūnūmis: Šemu, Hamu ir Jafetu.Dabar garbingieji mano gentainiai žemaičiai pagal tikrą Pichelo paliudijimą baigia pasaulį įtikinti, kad tik jie yra vieninteliai Nojaus vaikų palikuonys.

Atrodo, didžioji tų palikuonių dalis Hamo sėklos.

Sako, tarp Šatrijos ir Medvėgalio linksmuoliai rado Nojaus laivo liekanas.

Vistiek gerai.Gal net labai gerai – Marijos žemę užplūs milijonai turistų ir kitokių maldininkų, gerins čia savo genetiką pagal Nojų, pastatys dar šimtus Europos kiaulidžių, kaip Pakruojyje, ir mums nebeliks dilemos – tarp rytų ar vakarų?

Atrodo, ta pusė milijono išvykėlių tautiečių, Nojaus palikuonių visokias anglijas išmokys mūsiškai ir teisingai gyventi ir kimšti cepelinus, žudytis ir žudyti keliuose.Tikslingai valdžia juos ten siunčia, taip toms airijoms ir reikia.Ačiū valdžiai.

Dabar labai daug praradimų.

Vienas tragiškiausių, atrodo, Valinsko kultūros amžiaus žlugimas.Ką padarysi, žmonija pegyveno Šumerų, Egipto, Romos, inkų, mongolų ir kitų kultūrų netektis, teks susitaikyti ir su Valinsko civilizacijos praradidimu.

Nieko baisaus, išsikapstysime.

Juk mums dar liko kitos didelės vertybės: seimas, partijos, kaip tarakonai besidauginantys biurokratai ir teisininkai.

Tuščios vietos niekur, niekada nebuvo ir nebus.

Kaip danguje, taip ir žemėje, kurioje aš, kaip Jūs, turėjau laimės gimti ir gyventi.

Komentarų: 1

  1. Visus čia aplinkui flūdina, keista kodėl pas mane tuščia.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar