Luko Lauciaus mintys

Tamstos sakote, kad rusmečiu buvo liūdna ir nyku.Nė velnio, neteisingai Jūs sakote.
Buvome jauni ir pasiutę, pagerdavome, patriukšaudavome per visokias mikuilines.
Teisybė, reikėdavo bent pora valandų pastovėti eilėje prie aludės durų.Galėjai ir gatvėje
išgerti – iš kubilų pardavinėdavo tokį rūgštų Alžyro vyną(specai kalbėjo, kad tas gėralas
padarytas iš naftos).Kituose kubiluose atveždavo balzgano alaus, nusiperki sau parūdijusią
skumbrę ir leidi dienelę gatvėje, už kokio nors kampo.Toks malonus tarybinės tėvynės kvapas.

Už to patis kampo.
Mums labai patikdavo erzinti komunistų valdžią.Kada nors daugiau papasakosiu, kaip mes tai
darydavome, kokių juokų sugalvodavome.
Prisiminęs jaunas dieneles, vieną nutariau išbandyti naujaisiais, niekam nepriklausomais laikais.
Pasitaikė gera proga.Sakyčiau, jau priešrinkiminė.Į mūsų, puspensinikkų būrelį balsų pameškerioti
atvyko seimūnas ponas Bimbilevičius.Kai pabaigė prakalbą, pareikalavo klausimų.
Atsistojau ir tariau:
-Pone Pimpilevičiau, kaip tamstai atrodo fargelet kalusimas?
– O,-pasakė seimūnas,- labai geras klausimas.Su malonumu atsakysiu.
Fargletą jau apsvarstė frakcijos, savo išvadas pateikė komitetai, nepriklausomi teisininikai.Manau,
kad artimiausiu metu, dar iki rinkimų mes priimsime teigiamą spredimą ir fargeletą įteisinsime įstatymu.
-Ačiū, pone Bimbiliauskai,- ačiū, kad teigiamai išsprendėte fargelet.
Kitąsyk mūsų būrelis pasikvietė žinomą teisėsaugos angelą – sargą.Niekur nedingsi, nusikaltimų daugėja, jaunimas darosi
vis įžūlesnis, kelias karuose peraugo į visaliaudines kautynes iki pergalės, kol neliks lietuvio šalia lietuvio.
Aš vėl klausiu:
-Pone viršininke, kada jūs imsitės spręsti fargelet klausimą?
-Pone Lauciau,-matyt mane pažino iš fotografijų spaudoje,- turiu jums ir visiems čia susirinkusiems
pranešti, kad priimtos visos priemonės.Fargeletui pritaikytas užkardymas, vyksta tyrimas, byla greitai bus
perduota teismui.
Praėjusią savaitę mus aplankė sesuo žydrioji Vilija.Tokia miela, tokia švytinti kaip Anzelmutė.Tokia sava.
Aš ir vėl to paties paklausiau.
-Laaaaaaaaaabai geras klausimas, – sučiulbėjo sesuo žydrioji Vilija.-Noriu paaiškinti, kad fargeletas
– naujas japoniškas vaistas, sustabdantis senėjimą ir vyrams sugražinantis jaunatviškas galias.
Salėje nuvilnijo švelnūs, kaip aukso vilna atodūsiai.Galėjai pamanyti, jog kapo keliasi koks kultūristas.
-Taip, taip, fargeletas vienuoliktas pasaulio stebuklas,- vėl suspindo viešnios dantukai.-Noriu
pasakyti, kad pensininkams fargeletas bus kompensuojams.
Vienąsyk nebeišlaikė mūsų renginių vadovo kantrybė.Jis įvarė mane į tamsų kampą ir paklausė:
-Lauciau, po velnių, kas tas tavo fargeletas?
-O ką aš žinau.
-Tai ko pliurpi, jei nežinai, – subarė mano viršininkas.
-Pone vade, -sakau,- nėra taip paprasta ir aišku.
Kai einu į susirinkimą, gatvės iškaboje parašyta”Fargelet”.O kai grižtu -“Telegraf”.

Kategorijos: Regėjimai